Daugiau nei 200 komandų ir 1000 dalyvių visoje Lietuvoje keliavo ne tik po išskirtines vietas, paženklintas turtinga istorija, bet susipažino ir su ypatingą reiškinį – Baltijos kelią – Lietuvai organizavusiais ir sukūrusiais žmonėmis.
Aldona Skaisgirytė
Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 24-ąją, ne vienas jonavietis nusistebėjo nuo ryto iki pavakarės vis į Jonavos centrą atsukančiais didesniais ir mažesniais motociklininkų būreliais ir sugužančiais į Jonavos krašto muziejų arba besibūriuojančiais prie Baltijos kelio akimirkas įamžinusios parodos stendų prie istorinės senosios arklių pašto stoties pastato bei čia pat plevėsuojančios Nepriklausomybės priešaušryje sąjūdininkų iškeltos pirmosios Trispalvės mieste ant Neries kranto.
Švęsdamas Baltijos kelio trisdešimtmetį didžiausias kultūrinis intelektinis motociklininkų ralis „Ryterna Modul Mototourism Rally“ startavo su kitokia nacionaline iniciatyva „Baltijos keliui – 30“: šimtai motociklininkų vienu metu visoje Lietuvoje per vieną dieną sukūrė unikalią progą susipažinti su Baltijos kelio herojais. Nacionalinės iniciatyvos autorė – Birutė Vaitkutė.
„Paklausus, kaip keliauti Baltijos kelio 30-mečio proga? Dažnai išgirsdavome, kad galima tiesiog pravažiuoti Baltijos keliu. Bet mūsų požiūris yra kitoks. Esame
įsitikinę, kad Baltijos kelias – tai pirmiausiai ne pats kelias, o žmonės, kurie jį sukūrė ir jame dalyvavo. Susitikti su tais žmonėmis yra geriausias būdas pajausti tuometinio Baltijos kelio dvasią. Juk tuomet tai nebuvo tiesiog stovėjimas kelyje, tai galėjo kainuoti gyvenimus. Kas buvo tie žmones, kurie inicijavo, rizikavo? Kaip jie sukūrė tokį reiškinį be mobiliųjų telefonų ir net be interneto bei socialinių tinklų? Kaip tai svarbu, dar kartą įsitikinome, kai pradėjome ieškoti Baltijos kelio herojų ir supratome, kad dėl jų garbingo amžiaus lieka vis mažiau laiko visa tai išgirsti iš jų pačių lūpų“, – sakė iniciatyvos organizatorė B. Vaitkutė.
Daugiau nei 200 komandų ir 1000 dalyvių visoje Lietuvoje keliavo ne tik po išskirtines vietas, paženklintas turtinga istorija, bet susipažino ir su ypatingą reiškinį – Baltijos kelią – Lietuvai organizavusiais ir sukūrusiais žmonėmis.
Viena iš tokių lankytinų vietų buvo pasirinkta Jonava. Šiame mieste susitikti su tuometiniu Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininko pavaduotoju – atsakinguoju sekretoriumi, jonaviečių koordinatoriumi Baltijos kelyje, Jonavos Sąjūdžio ryšininku
su Vilniumi Edmundu Gedvila ralio dalyviams rekomendavo buvusi Persitvarkymo Sąjūdžio centrinės būstinės siela ir pagrindinė ryšininkė su rajonais Angonita Rupšytė, dabar Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja.
Kiekviename lankytiname taške, kurie buvo išdėstyti per visą Lietuvą, intelektinio motociklininkų ralio dalyviai specialiame kelionės lape turėjo oficialiai gauti žymą apie lankymąsi, susitikti, pasikalbėti su lankytinos vietos herojumi bei įsiamžinti. Ralio dalyviai lankytinų vietų ieškojo pasitelkę specialią ralio knygą, kurioje – kiekvienas objektas ne tik parodytas žemėlapyje, bet ir detaliai aprašytas. Už kiekvieną apsilankymą vis kitoje vietoje, ralio dalyviams skirti taškai. Parsivežusi didžiausią tokių taškų skaičių komanda tapo nugalėtoja.
„Mano nuostabai, vertinant tai, kad patiems jonaviečiams, renginio, skirto Baltijos kelio 30-mečiui paminėti, organizatoriams, jei visai, matyt, nebuvo įdomu pasidomėti, kas Jonavoje tie žmonės, kurie rūpinosi Baltijos kelio organizavimu, kas išrinko vietą, kurioje buvo Jonavos sąjūdininkų pastatytas Baltijos kelio atminimą įprasminantis kryžius, kas jį sumeistravo, apskritai, kas nudirbo visus „sizifiškus“ darbus, juk nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei interneto, laidinis telefonas ir tas buvo prabanga, tai atvykę vaikinai ir merginos, vyrai ir moterys iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, mano nuostabai, dar kartą akcentuoju, domėjosi, kaip veikė Sąjūdžio kaip organizacijos struktūra, klausinėjo apie organizacinę Sąjūdžio veiklą, ne tik apie Baltijos kelią, bet ir kitus organizuotus renginius. Domėjosi diktofonu, gautu iš centrinės Sąjūdžio būstinės, kuris kaip ir kiti atkeliavo iš JAV kaip pagalbinė priemonė rajonų ir miestų atsakingiesiems sekretoriams perduoti žinias iš Sąjūdžio pasitarimų rajonų ir miestų aktyvistams. Kaip jau minėjau, bendravimo sąlygos buvo visai kitokios: nebuvo interneto, mobiliųjų telefonų, jokių socialinių tinklų. laidinius telefonus, beje, ir nedaugelis teturėjo. Ralio dalyviai su susidomėjimu susipažino su tuometine bendravimo priemone – megafonu, kuris buvo naudojamas mitingų ir kitų didesnių susibūrimo metu. Svečiai ne tik apžiūrėjo muziejuje veikiančią parodą, bet ir smalsiai domėjosi atskirais jos eksponatais bei pačia Jonavos istorija“, – sakė Baltijos kelio koordinatorius, vienas aktyviausių Jonavos sąjūdininkų E. Gedvila.
Jonavą tądien aplankė ralio dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės, Skuodo, Telšių, Kupiškio, Palangos, Joniškio, Rokiškio, visų net neįmanoma būtų išvardinti, atskira komanda atvyko žaliais marškinėliais pasipuošę Pasienio apsaugos tarnybos vyrai. „Su intelektinio ralio kiekviena komanda kalbėjomės individualiai, labai džiaugiuosi nuoširdžiai man talkinusios Jonavos krašto muziejaus darbuotojos Giedrės Narbutaitės-Kontrimės pagalba, kartais sugužėdavo tuo pačiu laiku ir kelios motociklininkų grupės, tačiau visi ralio dalyviai išskirtinai pasižymėjo smalsumu, istorinės atminties ir sąjūdžio struktūros išmanymu, nuoširdžiu domėjimuisi to meto politine, emocine atmosfera, žmonių santykiais. Supratau, kad tai nelengvabūdžiai, sėdę ant motociklų, o iš tikrųjų – tai intelektualūs žmonės, tai pilietiška ir patriotiška motociklininkų bendruomenė.
Labai džiaugiuosi susitikęs su šiais, palyginti su manimi, jaunais žmonėmis, kuriems Baltijos kelio fenomenas, kiti besirutulioję įvykiai, mitingai, akcijos – tai istorinė atmintis, kurią nori žinoti iš pirmų lūpų, pajausti širdimi, suprasti. Tik žinodami savo šaknis, savo istoriją, sėkmingai kursime savo šalies ateitį. Be praeities nebūna ateities. Pilnavidurės, šaknimis ir visa esybe įsitvirtinusios. Linkiu jiems kuo geriausios kloties. Asmeniškai ir Jonavos sąjūdininkų vardu noriu padėkoti iniciatyvos autorei Birutei Vaitkutei už prasmingai pagerbtą Baltijos kelio organizatorių atminimą.
Susitikimai su tokiais žmonėmis nuteikia viltingai. Lietuva dar gyvuos, kol dar esama giliai mąstančių, dar norinčių žinoti istoriją, kol dar esama idealistų“, – sakė iki šiol idealistu likęs, iš visuomeninio gyvenimo ir šiandien nepasitraukęs E. Gedvila.
Didžiausio kultūrinio intelektinio motociklininkų ralio komandos, startavusios su kitokia nacionaline Baltijos kelio iniciatyva ir pajudėjusios tą rytą iš bet kurios vietos, vakare susirinko į Birštoną, kur laukė iškilmingas finišas.
Šią iniciatyvą globojo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetas.
Dr. Rimvydas Laužikas, kuris vadovauja UNESCO Lietuvos nacionaliniam komitetui „Pasaulio atmintis“ ir yra Lietuvos UNESCO nacionalinės komisijos narys, sako, kad įvykiai, renginiai, iniciatyvos, kurios yra ne nuleidžiamos valdžios „iš viršaus“, bet suorganizuojamos bendruomenių, yra ypač svarbūs.
„Baltijos kelias buvo milžiniškas tokio pobūdžio renginys, savotiškas Baltijos šalių Nepriklausomybės referendumas, pakankamai aiškiai deklaravęs pasauliui ir mums patiems, kad gana, Antrasis pasaulinis karas mūsų regione turi baigtis ir Sovietų Sąjungos okupuotos teritorijos – išlaisvintos. Tokie judėjimai ir yra būtent tos, bendruomenių atminties iniciatyvos, kurios skatintinos ir remtinos. Todėl ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija šių metų intelektiniam raliui „Ryterna Modul Mototourism Rally“ suteikė savo globą“, – teigė R. Laužikas.