Balandžio 25-osios vakarą Jonavos kultūros centro Meno galerijoje buvo pristatyta pirmą kartą lietuvių kalba išleista Juozapo Kosakovskio knyga „Atsiminimai/ 1738-1788)“, skirta kraštiečio, Jonavos miesto statytojo, šv. Jokūbo bažnyčios fundatoriaus 280-osioms metinėms atminti.
Aldona Skaisgirytė
Kad ši Jonavai ir jonaviečiams didelę reikšmę turinti knyga išvystų šviesą lietuvių kalba, pagrindinis idėjos autorius ir įgyvendintojas - Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio "Taurosta" redaktorius Vytautas Venckūnas. „1738-1788 metų laikotarpio Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio atsiminimai atspindi tuomečio politinio gyvenimo intrigas, kovą dėl padėties visuomenėje. Niekuo nesiskiria nuo dabarties. Technika, technologijos pažengė toli į priekį, tačiau žmogaus mąstymas liko toks pats“, - pristatydamas knygą apgailestavo buvęs ilgametis AB „Achema“ inžinierius, rajono savivaldybės tarybos narys V. Venckūnas.
Humanitarinių mokslų daktaras, taipogi jonavietis, Vytas Jankauskas trumpai apžvelgė Livonijos istoriją kaip įvadą į išsamesnį knygos aptarimą.
Pasak V. Venckūno, užmačios išversti J. Kosakovskio atsiminimus gimė komandiruočių į Lenkiją metu kartu su kitu tuomečiu achemiečiu Andriejumi Edvardu Ancuta (nuotr. apačioje), gerai mokančiu lenkų kalbą. Tačiau ilgai tam nesiryžo. Pagrindinis akstinas, paskatinęs A. E. Ancutą sėsti prie istorinio veikalo vertimo, kaip pats minėjo, 2015-aisiais šviesą išvydusi Vidmanto Jankausko, Artūro Narkevičiaus ir Vytauto Venckūno parengta labai prasminga ir nepaprastai Jonavos istorijai reikšminga knyga „Prikeltas laikas /Jonava žemėlapiuose ir fotografijose“. Anot vertėjo, jis tada supratęs, kaip svarbu prikelti gyvenimui J. Kosakovskio atsiminimus. V. Venckūnas džiaugiasi, kad jo buvęs kolega ėmėsi sunkaus ir atsakingo, bet labai visai Lietuvai, o ypač Jonavos kraštui, reikalingo darbo. „J. Kosakovskio knygos vertimas iš lenkų kalbos – tai kraštiečio, ilgamečio gamybinio susivienijimo „Azotas“ ir AB „Achema“ darbuotojo, buvusio KTU profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro A. E. Ancutos dovana jonaviečiams“, - sakė V. Venckūnas.
Pasak knygos vertėjo A. E. Ancutos, tai nėra tiesioginis vertimas, tai eseistinis atspindys, paliekant visus istorinius faktus, kadangi XVIII amžiaus lenkų kalbos sakinių struktūra, kai sakinys, prasidėjęs viename puslapyje, baigiasi kitame, vargintų skaitytoją, būtų sunku net jį suprasti. „Tai atpasakojimas, kurį gali suprasti bet kuris skaitytojas, turintis elementarių istorinių žinių“, - kalbėjo knygos vertėjas. Be to, A. E. Ancuta patebėjo, kad knygoje J. Kosakovskis dažnai dėsto, tarsi anonsuodamas, kas bus viename ar kitame skyriuje.“Bet kai skaitai, nerandi to, kas turėtų būti. Pasigestume nuoseklumo. Pavyzdžiui, išvis knygoje nerandame 1787 metų atsiminimų“, - atkreipė dėmesį J. Kosakovskio atsiminimų vertėjas.
Knygos pristatyme dalyvavęs Vytenis Aleksandraitis, rankoje laikydamas J. Kosakovskio atsiminimų knygos originalą, atkreipė leidėjų dėmesį, kad jame yra įrašas, kad leidinys cenzūruotas. Anot V. Aleksandraičio, išverstoje į lietuvių kalbą knygoje tokio įrašo neliko, o galbūt čia glūdi atsakymas – kodėl nėra kai kurių žadamų pasakojimų.
„1738-1788 metų laikotarpio Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio atsiminimai atspindi tuomečio valstybinio ir religinio pasaulio sąsajas, nuolatinę politinę konkurenciją dėl padėties visuomenėje.
Atsiminimuose, šalia autoriaus karjeros katalikų bažnyčioje ir jo tarnystės valstybei, vyrauja meilė motinai, jos įkurto Jonavos miestelio plėtros tęstinumas, rūpestis savo giminės reikalais.
Skaitytojas pateks į XVIII a. Lietuvos Didžiosuios Kunigaikštystės bendros su Lenkija valstybės valdančiųjų aplinką, kurioje bręsta autoriaus likimą lėmusi katastrofa. Šie atsiminimai yra istorinis dokumentas (su detektyvinio romano elementais), reikalaujantis iš skaitytojo kantriai adaptuoti tuometę terminologiją elementarių istorijos žinių pagrindu. Istorikams, nagrinėjantiems aprašomą laikotarpį, pravers gale knygos įdėtas vardų ir vietovardžių sąvadas su nuorodomis į atitinkamą originalo puslapį“, - rašoma knygos anotacijoje.
Knygos leidybą finansavo Jonavos rajono savivaldybė ir AB „Achema“.
Be kita ko, J. Kosakovskis yra parašęs ir pjesių, ir romaną bei kitų literatūrinių žanrų kūrinių. Baigdamas knygos pristatytymą, V. Venckūnas palinkėjo dar išversti bent vieną J. Kosakovskio pjesę, o pastatymo imtųsi „išnaikintas“ Jonavos savivaldybės teatras.